Plaštakiškasis klevas (Acer palmatum) paplitęs rytinėje Kinijos dalyje, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje 6 – 8 klimato zonose. Tėvynėje dažniausiai medis iki 10 (15) m aukščio. Lietuvoje, Dubravos arboretume pasodintas apie 1970 metus jaunas stipriai apšaldavo, auga krūmu, išaugęs virš 8 m aukščio. Dabar iš jo sėklų išauginti augalai auga medeliais, metūglius apšąla tik temperatūrai nukritus žemiau – 25 laipsnių šalčio. Didesni augalai jau keletą metų praktiškai nenukenčia.
Europoje jo veislės – vieni populiariausių klevų privačiuose, nedideliuose sklypuose prie namų, skveruose, vienur kitur parkuose. Suskaičiuojama gerokai virš 400 veislių, tiek rytietiškų (japonų, kinų, korėjiečių), tiek išaugintų Europoje. Lenkai iki praeito šimtmečio dešimto dešimtmečio medelynuose jų beveik neaugino. Lietuvoje plaštakiškojo klevo veislės plisti pradėjo atsivėrus sienoms su Europa. Bet dar šio šimtmečio pradžioje jas auginti sekėsi sunkiai – stipriai pašaldavo ar visai iššaldavo. Dabar, pasodintos tinkamoje vietoje ir gerai prižiūrimos, jos bent vakarų ir vidurio Lietuvoje auga gerai. O sodinti plaštakiškąjį klevą reikia geroje užuovėjoje, pageidautina saulėtoje vietoje, nors dauguma veislių pakenčia nedidelį pavėsį, būtinai rūgštokoje (pH 5 -6,5), drėgnoje, derlingoje, lengvoje, purioje dirvoje. Sausras pakelia sunkiai. Jauni augalai nukenčia nuo stipresnių šalčių ir šalnų. Kalkingoje dirvoje skursta. Mano augintos kelios veislės neutralioje molio dirvoje augo skurdokai, nors kartkartėmis vis palaistydavau išrūgomis. Pasodintos į duobę, pripildytą substrato šilauogėms, sumaišyto su vietiniu gruntu keletą metų augo gerai, vėliau augimas sulėtėjo. Per didelius karščius kai kurių veislių lapai „apdegė“ kraštus.
Dažnesnės veislės:
‘Atrolineare‘, anksčiau vadinta ‘Linearilobum Atropurpureum‘, lapai septynskiaučiai. Skiautės ilgos, purpurinės;
‘Atropurpureum‘ dažniausiai auga krūmu, rečiau nedideliu medeliu iki 3 m aukščio. Lapai tamsiai raudoni. Laja nuo pusrutuliškos iki plačiai kiaušiniškos, kartais netaisyklingos. Jauni augalai jautrūs šalčiui, nepakelia ilgalaikių sausrų. Lietuvoje neretas sodininkų mėgėjų sklypuose;
‘Bloodgood‘ Vakarų Europoje išauga iki 10 m aukščio medeliu. Lenkijoje aukščiausi siekia 7 metrus. Lietuvoje neretai auga krūmu ar mažu medeliu, besišakojančiu nuo pat žemės. Veislės lapai penkiaskiaučiai, dydžiu nenusileidžiantys rūšiniams augalams, per visą vasarą tamsiai purpuriškai raudoni (kraujo raudonumo), o rudenį šviesėja iki šviesiai raudonų. Manoma, kad tai ‘Atropurpurea‘ mutacija tamsesniais lapais ir greičiau auganti.
‘Burgundy Lace‘ lapai dažniausiai penkiaskiaučiai, giliai iškarpyti, rausvai purpuriniai;
‘Butterfly‘ Olandijoje išauga apie 6 m, o Lenkijoje 4 -5 metrų medeliu plačia, gana tankia laja. Jos lapai nedideli, giliai skiautėti, dažniausiai septynių skiaučių, pilkai žali su kremiškais pakraščiais, kurie jaunų lapų būna šiek tiek rožiniai, o rudenį rausta. Per karščius lapų pakraščiai „apdega“. Geriau auga drėgnesnėje dirvoje nedideliame pavėsyje;
‘Corallinum‘ kai kur vadinama ‘Carmineum‘, lapai giliai skiautėti, maži, pavasarį ryškiai raudoni, nuo liepos mėnesio tampa šviesiai žali;
‘Dissectum‘ išauga apie 2 m aukščio. Auga lėtai. Ūgliai nulinkę, lyg svyrantys. Lapai giliai karpyti, nelygiais kraštais, vasarą žali, o rudenį nuo ryškiai geltonų iki oranžinių. Nemėgsta vėjuotų vietų, neatlaiko sausrų ir ilgiau trunkančių didesnių šalčių, ypač kol jaunas;
‘Dissectum Nigrum‘ – žemaūgis, apie 1,5 m aukščio ir dvigubai platesne laja krūmas. Šakos išlinkusios lanku. Lapai giliai karpyti, skiautėti, ant jaunų ūglių ryškiai raudoni, senesnių šakų – rusvai raudoni. Veislė jautri aplinkos sąlygoms, todėl reikia parinkti gerą užuovėją, saulėtą vietą ar nedidelį pavėsį, drėgną, derlingą, nelabai rūgščią (pH 6 – 6,5) dirvą. Rudenį pamulčiuoti šaknis. Kai kuriuose medelynuose ši veislė vadinama ‘Red Select‘;
‘Garnet‘ medelis išauga apie 3 metrus aukščio ir 4 metrų skersmens laja. Lapai maždaug iki lakšto vidurio skiautėti, iškarpyti. Per visą vasarą išlaiko purpurinę spalvą, o rudenį tampa šviesiai raudoni. Šalčiui nedaug atsparesni už aukščiau išvardintas veisles. Dažniausiai sodinami viržių ar japoniškuose sodeliuose spalviniams akcentams sudaryti. Puošniai atrodo ir pavieniui vejoje ar prie visžalių krūmų;
‘Inaba – shidare‘ auga palyginti greitai. Lapai giliai karpyti, nuo pavasario purpuriniai. Shidare japonų kalba reiškia svyrantis;
‘Orange Dream‘ veislės lapai geltonai oranžiniai. Sodinti patartina nedideliame pavėsyje, kad per karščius neapdegtų;
‘Osakazuki‘ dažniausiai auga aukštu krūmu. Jo lapai dideli, žali, rudenį labai gražiai parausta. Veislė gerokai atsparesnė šalčiui už aukščiau išvardintas;
‘Red Pygmy‘ auga žemu krūmeliu. Lapai tamsiai raudoni. Jų skiautės ilgos, lygiakraštės;
‘Seiryu‘ lapai karpyti, žali. Ūgliai kyla aukštyn, tad medelis ar krūmas turi piramidišką ar plačiai kūgišką formą;
‘Trompenburg‘ išauga apie 5 m aukščio medeliu, rečiau krūmu. Laja panaši į apverstą kūgį. Lapai septynskiaučiai, žvilgantys, jauni ryškiai purpuriniai, vasarą žalsvi, o rudenį vėl tampa purpuriniais. Atsparumu šalčiui nenusileidžia ‘Osakazuki‘.
Rimvydas Kareiva, LDD garbės narys
Nuotraukos Valerijos Baronienės
