Pradžia
Naujienos

Medžio stabilumo palaikymas: Karvelių ąžuolo priežiūra

Spausdinti

Kadangi išgirdau pageidavimą, kaip praktiškai reiktų padėti Karvelių ąžuolo stabilumui, tai, remdamasi tur būt pačių autoritetingiausių senolių medžių priežiūros specialistų kūriniais, dalinuosi savo pastebėjimais, kaip stengčiausi padėti ąžuolui ilgiau senti. Šį kartą analizuoju tik medžio stabilumo pagerinimą, ne jame esančių buveinių išsaugojimą.

file icon pdf Karveliu_priežiūra.pdf

Skaidrių tikslas ne kažką įžeisti, bet visiems mokintis. Tur būt sutinkame, kad Lietuvoje nerasime nei vieno asmens, viską žinančio apie senolius medžius. Prieš darant rimtus sprendimus, visiems mums reikia pasidalinti savo patirtimi.

Lina.

 

Foto: Karvelių ąžuolas prieš 30 metų.

Atnaujinta Trečiadienis, 27 Lapkritis 2019 16:12
 

LDD inicijuoja įtraukti į Gamtos paveldo registrą Darsiškių kaimo Ąžuolą

Spausdinti

 

Mūsų draugijos ekspertų grupė, susidedanti  iš L.Straigytės, St.Juknevičiaus ir A.Rutkausko, 2019.11.15. ėmėsi iniciatyvos, dėl Darsiškių kaime, Kupiškio raj. augančio paprastojo ąžuolo įtraukimo į Gamtos paveldo registrą.  Šiam ąžuolui iškilo pavojus būti iškirstam, dėl to manome, kad jam reikalinga didesnė valstybės apsauga. Kreipėmės į Kupiškio rajono merą, Seniūną, VSTT, kad suteiktų  šiam Ąžuolui didesnę apsaugą. Tikimės, kad bus įgyvendintas šis geras darbas.

Ąžuolas yra 22 m aukščio ir 1,36 m skersmens.

Atnaujinta Šeštadienis, 16 Lapkritis 2019 20:52
 

Rudeninė talka Skinderiškio dendro parke

Spausdinti

Š.m. spalio 12 d. Skinderiškio dendro parke Kėdainių rajone susirinko dendrologai bei jų bičiuliai iš visos Lietuvos, vyko tradicinė rudeninė dendrologų talka.

Šį kartą parke buvo tvarkoma magnolijų kolekcija, genimi menkaverčiai krūmai bei nudžiūvę medeliai, kad pavasarį magnolijos pražystų visų gražumu. Po talkos vyko ekskursija po šį parką bei susitikimas su Skinderiškio parko įkūrėju gerb. Kęstučiu Kalteniu

Keletas nuotraukų iš talkos:

Papildau, parodymui, kad ir dirbome :)

Kai kas labai rimtai darbavosi;


Atnaujinta Antradienis, 05 Lapkritis 2019 11:23
 

Vasarinė Lietuvos dendrologų ir gėlininkų kelionė į Slovėniją ir Kroatiją

Spausdinti

Šiais Lietuvos šimtmečio minėjimo metais organizuojama bendra Lietuvos dendrologų draugijos ir Lietuvos gėlininkų sąjungos pažintinė-poilsinė kelionė į Slovėniją ir Kroatiją.

Kelionės data 2018 06 30 - 07 10

Kelionės programa (trumpas aprašymas)

1 diena. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją, Čekiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

2 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Slovėniją. Lankome Mozirski gaj parką*, Liublianos botanikos sodą. Nakvynė viešbutyje Slovėnijoje.

3 diena. Pusryčiai. Vykstame Slovėnijos Volčji Potok Arboretumą*, Postoinos urvus*, Predjamos pilį*. Nakvynė viešbutyje Kroatijoje.

4 diena. Pusryčiai. Vykstame į UNESCO saugomą Plitvicos ežerų nacionalinį parką*. Kelionė per Kroatiją. Vėlai vakare atvykstame į Makarskos kurortą. Trumpa pažintis su Makarskos kurortu. Nakvynė.

5 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Pageidaujantiems dienos išvyka laivu** į Hvaro ir Bračo salas. Nakvynė Makarskos kurorte.

6 diena. Dienos išvyka į Dubrovniką, pakeliui lankome Trsteno arboretumą*. Pageidaujantiems plaukimas** į Lokrum salą, kur įsikūręs botanikos parkas. Nakvynė Makarskos kurorte.

7 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Po pietų siūlome aktyviai praleisti laiką kalnuose. Mažais autobusiukais važiuosime į Biokovo gamtos parką**, aplankant Biokovo botanikos sodą Kotišina. Nakvynė Makarskos kurorte.

8 diena. Laisvas laikas poilsiui prie jūros. Nakvynė Makarskos kurorte.

9 diena. Vykstame į Splitą. Ekskursija po miestą. Lankome Kirkos upės krioklių parką*. Vykstame į Kroatijos sostinę Zagrebą. Nakvynė viešbutyje.

10 diena. Pusryčiai. Lankome Zagrebo universiteto botanikos sodą, Mariboro universiteto botanikos sodą*. Vykstame į patį Mariborą – antrą didžiausią Slovėnijos miestą, lankomės prie seniausios vynuogės, įtrauktos į Gineso rekordų knygą. Vykstame į viešbutį Čekijoje.

11 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Lenkiją. Vėlai vakare grįžtame į Lietuvą.

 

Atnaujinta Ketvirtadienis, 19 Balandis 2018 11:23 Skaityti daugiau...
 

Ar Kauno senąjame Ąžuolyne reikalingos rododendrų salos?

Spausdinti

Rododendrai ir ąžuolai engia vieni kitus augdami greta. Foto: D.Liagienė

Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis.

Paviešintas Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas sukėlė didelę nuostabą, nes vykdant Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros pertvarką, ketinama ten pasodinti rododendų kolekciją.
Su kolegomis dendrologais, rododendrų kolekcijų kūrėjais dirbome ne vieną dešimtmetį, populiarindami šiuos bene dekoratyviausius sumedėjusius augalus – rododendrus.

ILGO RODODENDRŲ PUOSELĖTOJŲ TRIŪSO KOMPROMITACIJA

Prireikė nemažai laiko ir pastangų, kol jie atrado vietą Lietuvos sodybose, kol žmonės įsisamonino, kad tai ne gėlės, o sumedėję ilgaamžiai augalai, gyvenantys 200-300 metų.
Tačiau šis mūsų kolektyvinis įdirbis gali nueiti perniek – rododendrų kolekciją pasodinus Ąžuolyno parke, daugelis neabejotinai pasipiktins rododendrais, kurie augs ne vietoje ir gyvuos prastai.
Kodėl rododendrus ąžuolyne laikau didele klaida?
Be abejo, rododendrai – puošnūs, gausiai žydintys augalai, galintys pagyvinti miesto parkus ir skverus. Tačiau pasodinti ąžuolyne jie vargu ar ilgai džiugins akį. Veikiausiai po 7-10 metų vargo, matysime tik suvargusius, ligotus, žiedų nekraunančius augalus – sengirėje jiems paprasčiausiai ne vieta.
Ir ne tik istoriniu požiūriu. Rododendrai ir ąžuolai tiesiog nepakęs vieni kitų kaimynystės: rododendrams bus sunku ištverti stiprią ąžuolų įtaką, o ąžuolams nepakenčiama bus jų naujiesiems kaimynams taikoma būtina priežiūra – laistymas, tręšimas ir pan.
Teoriškai, atsižvelgiant į abiejų augalų šaknų sistemą, rododendrai gali augti šalia ąžuolo, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į proporcijas – vienas ąžuolas ir 50 rododendrų ištvers, tačiau atvirkštinis varinatas – 50 ąžuolų ir negausi rododendrų grupė – yra visiška prapultis.

RODODENDRAI IR ĄŽUOLAI ENGTŲ VIENI KITUS

Bene vienintelis dalykas, pateisinantis ąžuolų ir rododendrų kaimynystę, galėtų būti šių medžių teikiamas pavėsis. Kita vertus, dėl itin didelės ir tankios ąžuolų lajos rododendrų nepasieks kritulių vanduo, tad jiems reikės įrenginėti papildomą laistymo sistemą. Be to, ąžuolų šaknys “apvogs” rododendrus ir absorbuos visas mitybines medžiagas, tad rododendrus teks gausiau tręšti. O ąžuolui, kuris iki šiol dešimtmečiais nebuvo nei laistomas, nei tręšiamas, tai bus kenksminga.
Specialistai ne kartą yra pastebėję, kokie jautrūs pasikeitusiam vandens lygiui, mitybinių medžiagų kiekiui šaknų zonoje yra mūsų stiprieji, galingieji ąžuolai.
Dar svarbu paminėti, kad pasaulio (ypač Europos) rododendrų augintojai perspėja apie Phytophtora ramorum – tai rododendrams itin pavojinga grybo sukeliama liga, dar kitaip vadinama maru.
Be rododendrų, šis grybas turi gausią grupę augalų šeimininkų – kai kurie autoriai teigia, kad Phytophtora ramorum gali apnikti 33 skirtingų šeimų ir per 70 genčių augalų, tarp kurių yra ir Ąžuolo (Quercus) genties atstovų.
Tiesa, kol kas grybas dažniau apninka Quercus ilex, Quercus cerris rūšių medžius, tačiau nesunku numanyti, kad tik laiko klausimas, kada jis apsigyvens ir ant mūsų paprastojo ąžuolo Quercus robur, jei ten atsiras neprižiūrėtų, nusilpusių rododendrų.
Taigi, peršasi išvada, kad Ažuoyno parke pasodinus rododendrų kolekciją, šių dviejų galingų, dekoratyvių, ilgaamžių augalų kaimynystė nedžiugins, o ilgainiui netgi gali lemti vienos iš grupių – arba rododendrų, arba ąžuolų – išnykimą.

REDAKCIJOS PASTABA: Danguolė Liagienė yra dendrologė-biologė, praktikė, viena labiausiai patyrusių rododendrų augintojų Lietuvoje. Organizacijų LŽ ir DAAA narė.

Informacijos šaltinis - spauskite čia

Rododendrai ir ąžuolai engia vieni kitus augdami greta. Foto: D.Liagienė

Atnaujinta Antradienis, 12 Rugsėjis 2017 13:30
 


Puslapis 1 iš 3

Pradžia