Pradžia
Naujienos

Pavojingas buksmedžių kenkėjas iš Azijos jau mūsų soduose...

Spausdinti

Dendrologas, inž. mgstr. Arvydas Rutkauskas

Lietuvos dendrologų draugija

Pavojingas buksmedžių kenkėjas iš Azijos jau mūsų soduose...

Kartu su akivaizdžiu klimato šiltėjimu į Europos šiaurinę ir rytinę dalis, tame tarpe ir į Lietuvą, atkeliauja naujų pavojingų augalų kenkėjų iš pietinių Europos šalių ar Azijos. Viena iš labai pavojingų invazinių kenkėjų rūšių – buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis). Jo kilmės regionai driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų regionų. Pirmiausia jis atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus augalų kolekcionierių neatsargumo dėka. Kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo surastas Vokietijoje 2007 metais. O kaimyninėje Lenkijoje šis gana originalus ir gražus drugys pradėjo kenkti buksmedžiams 2012 metais, pradėdamas savo „veiklą“ nuo jos vakarinės dalies Vroclavo apylinkių. Ir metai po metų plisdamas per pietinę ir centrinę Lenkijos dalį, t. y. kasmet pasistumdamas per Krokuvą, paskui Varšuvą, Lodzę ir galiausiai 2018 m. atkeliavęs ir pastebėtas Vilniaus rajone Lietuvoje. Lietuvos entomologų draugija paskelbė buksmedinį ugniuką šių metų vabzdžiu mūsų šalyje. Ir prašo informuoti jų draugiją pastebėjus šį drugį ar jo vikšrus, nusiunčiant radimvietę ir pageidautina jų fotografijas (kad įsitikinti kad tai būtent ši rūšis - el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ).

Atnaujinta Šeštadienis, 04 Rugsėjis 2021 13:11 Skaityti daugiau...
 

Medeinos šventės programa rugpjūčio 21-22 dienomis

Spausdinti

 

Kelionė į Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją

Spausdinti

2021 m. liepos 3-4 dienomis vyko dendrologų kelionė po Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją, susipažinome su dendrologiniais ir kitais gamtos turtais.

Aplankėme šias vietas:
Šilutės magnolijas, apie jas mums papasakojo ir parodė šių medžių įkūrėjo dukra ponia Eugenija Juraškaitė-Murauskienė.
Mūsų kolegės Ritos Tamašauskienės dekoratyvinių augalų ūkį šalia Švėkšnos (Kalkiškės, Vilnučio g.2, Šilutės r., www.dekoaugalai.lt).
Švėkšnos dvaro parką ir jame didžiausią Lietuvoje ginkmedį.
Vilkėno dvaro parką ir jame yra įspūdingą ąžuolą ‘Fastigiata‘.
Priekulės dvaro parko senuosius bukus bei vieną didžiausių Lietuvoje kaukazinį kėnį.
„Virblės medelyną“  šalia Priekulės.
Kaštainių sodą (Rokų kaime, Priekulės sen.).
B.ir V.Majorų sodybą Jurgių kaime ir jame augančią didžiulę šluotelinę hortenziją.
Lydos Zeringienės egzotinių augalų sodą šalia Darbėnų.
Japonišką sodą Mažučių kaime, po kurį mus vedžiojo šio sodo įkūrėjas ir šeimininkas Šarūnas Kasmauskas.
Palangos botanikos parką.
Klaipėdos botanikos sodą.
Kintų aukščiausiąją didžiąją tują Lietuvoje, senas veimutines pušis bei raudonųjų ąžuolų alėją miške.
Ventės rago ornitologinę stotį, kurioje ekskursiją pravedė ornitologas Vytautas Jusys.
Šalia Priekulės dvaro parko kaukazinio kėnio
Šalia Kintų didžiosios tujos
Atnaujinta Ketvirtadienis, 08 Liepa 2021 16:52
 

LDD biblioteka pasipildė nauja knyga apie svetimų medžių rūšių paplitimą Lietuvos miškuose

Spausdinti

Pristatau 2020 m. išleistą mokslo studiją "Svetimų medžių rūšių auginimo galimybės ir apribojimai Lietuvos ir ES šalių miškuose", autoriai L.Straigytė ir G.Činga. Pastaraisiais metais girdime daug skirtingų nuomonių apie svetimų medžių rūšių auginimo miškuose (ne)reikalingumą. Vieni Lietuvos miškuose norėtų matyti tik vietinę dendroflorą, bijodami galimo svetimų rūšių invazijos pavojaus; kiti dėl ekonominės naudos ir klimato kaitos pasekmių mato naudą svetimų rūšių auginime; dar kiti mėgsta naujoves, atradimus ir jiems įdomus natūralizacijos procesas.  Visų šių skirtingų nuomonių žmonių grupių interesai gali rasti vietą miškuose, nepažeidžiant ekonomikos, ekologijos, kūrybiškumo.Reikia tik išsiaiškinti ribas, kurios neturėtų būti pažeistos. Atsižvelgiant į tokią problematiką ir kilo noras parašyti mokslo studiją. Realizuoti šį norą padėjo dalyvavimas tarptautinėje COST veikloje (2015 m.-2019 m.) apie nevietines medžių rūšis ES miškuose, kurioje patirtimi dalinosi ir diskutavo įvairių ES šalių ekspertai miškininkai, biologai, politikai, ekonomistai, ekologai.

Knygoje analizuojama svetimų medžių rūšių auginimo Lietuvos miškuose galimybės, nauda ir apribojimai, remiantis kitų ES šalių patirtimi. Knygos pradžioje remiantis įvairių ES šalių ataskaitomis, apžvelgiama šių šalių miškų situaciją, liečiančią svetimų medžių rūšių paplitimą, ekonominę naudą, invazyvumo pavojus, teisinį reguliavimą, sodinimo galimybes. Tolimesniuose skyriuose pereinama prie Lietuvos miškų analizės: svetimų medžių rūšių paplitimas; kartografavima; natūralizacijos barjerą peržengiančios rūšys; medynų produktyvumas;  galima ekonominė nauda. Pabaigoje suformuluotos išvados, kuriomis remiantis būtų apsaugota nuo invazinių rūšių plitimo į nepageidautinas teritorijas, bet tuo pačiu neužkirstas kelias svetimų rūšių sodinimui plantacijose, ūkiniuose miškuose.

Dėl knygos kreipkitės į autorę. Kam užtenka skaitmeninės knygos - žiūrėkite nuorodą:

file icon pdf 2020_Svetimu _medžiu_rusysA5 (002).pdf

Lina Straigytė.

Atnaujinta Penktadienis, 21 Gegužė 2021 22:04
 

2021 metų medis - JUODOJI PUŠIS

Spausdinti

 

2021 m. kovo 26 d. vykusiame Lietuvos Dendrologų draugijos virtualiame susirinkime buvo nuspręsta, kad šių metų medis bus JUODOJI PUŠIS.

Kviečiame ne tik draugijos narius, bet ir visus mylinčius medžius parašyti elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai apie jūsų pažintį su juodąja pušimi, apie įdomesnius ir senesnius medžius, augančius Lietuvoje (ir ne tik).

Ta proga dalinamės LDD narės Rasos Puzininienės pasakojimu apie juodąją pušį:

"Mano pažintis su Juodąja pušimi prasidėjo nuo labai gražaus pušies kankorėžio.

Trakų rajone, Lentvaryje, visai netoli mūsų namų, Stadiono gatvėje auga kelios pušys, kurios kasmet subrandina kankorėžius. Pamenu, kad buvau prisirinkusi pilną pintinę, nes labai jau gražūs man pasirodė. O prieš daugiau negu penkiolika metų iš tų pačių surinktų kankorėžių išbyrėjusias sėklas pasėjau ir sudygo. Taip Juodoji pušis atkeliavo pas mus į kiemą.

Tačiau svarbus dar ir kitas faktas, kad Juodųjų pušų Lentvaryje yra ir daugiau. Jos sodintos nedidelėmis grupėmis šalia pagrindinės Lentvario Klevų alėjos gatvės. Visos šios pušys yra sulaukusios daugiau negu 120 metų. Sakysite, iš kur žinau? Štai čia prasideda jau kita istorija.

Kai 1898 metais prie naujai atgimusio Lentvario dvaro rūmų kūrėsi parkas, kurio autoriai buvo kraštovaizdžio artchitektai, prancūzai sūnus R. Andre ir tėvas E. F. Andre, visame Lentvario mieste prie besikuriančių naujų vilų taip pat buvo sodinami ir introdukuoti medžiai, tai yra - Juodosios pušys, Europiniai maumedžiai, Melsvosios pocūgės ir kt. Ir šį nuopelną galima priskirti jau pačiam Lentvario dvaro šeimininkui Vladislavui Tiškevičiui, kuris buvo sumanęs šalia geležinkelio įkurti miestą kurortą su puošniomis vilomis vasarotojams. Todėl įvairių rūšių medžiai buvo pasodinti ne tik dvaro parke, bet ir viso miestelio teritorijoje.

O aš Jums noriu parodyti Juodosios pušies rutulinės formos medį. Beje, šią gražuolę pušį matau pro savo namų langą.

Taigi, šios pušies vidutinis skersmuo 1,30 m aukštyje yra 65 cm. , jos aukštis siekia apie 20 m, amžius virš 120 metų.

Juodosios pušies rutulinės formos medis yra pirmoje ir antroje nuotraukose. Palyginimui trečioje nuotraukoje galite matyti tokio pačio amžiaus Juodąją pušį.

O paskutinėje nuotraukoje norėjau Jums parodyti, kaip iš gražaus kankorėžio mažos sėklos išauginau pušis, kurios dabar jau puošia mūsų kiemą".

 

Rasos Puzinienės nuotraukos

Atnaujinta Antradienis, 06 Balandis 2021 19:32
 


Puslapis 1 iš 7

Pradžia