Pradžia
Naujienos

Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių

Spausdinti

Jūratė Samušytė

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

J.S. Miestuose dideli, brandūs medžiai masiškai kertami, o į jų vietas sodinami žymiai mažesni, iš pirmo žvilgsnio net paliegę medeliai. Žmonėms tai neretai sukelia pyktį ir klausimą – ar tikrai vadinamieji miesto medžiai yra vertingesni už brandų, galingą pavėsį teikiantį gatvės senbuvį?

Kai senus medžius pakeičia paliegę, tai sodintojai pažeidžia sodmenų kokybės reikalavimus, kur nurodyta, kad viešose erdvėse sodinamų medžių kamieno apimtis turi būti ne mažesnė nei 10-12 cm. Be abejo, yra ir kitų reikalavimų jų lajai, šaknų sistemai. Sovietiniais metais gatvėse buvo sodinami savaiminių medžių rūšių sodinukai, galima sakyti,paprasti miško medžiai – mažalapė liepa, paprastasisklevas, paprastasis ąžuolas – šiandien jiems miestų gatvės tampa per ankštos. Kiekvieno medžio šaknų zona yra tokio pat dydžio, kaip jo laja. Kad jis išgyventų, būtų sveikas, jo šaknų zona turi būti nemindoma, neslegiama, “nemaitinama” druskomis. Įsivaizduokimmažalapę liepą – vidutinė jos laja yra 16 metrų, tad teoriškai žemė aplink ją16-os metrų spinduliu turi būti nesuspausta kietos dangos.Gatvėse senųjų medžių šaknys yra po trinkelėmis, jų šaknų zona išvagota įvairiomis inžinerinėmis komunikacijomis, kabeliais, vamzdžiais...tadnatūralu, kad jie skursta, juos apninka ligos – retas išgyvena amžių, kuris jam duotas gamtos. Todėl yra kuriamos medžių veislės, skirtos būtent miestų želdynams – specialistai siekia išauginti tokius medžius, kurie būtų atsparūs šaknų suslėgimui kieta danga, užterštam miesto orui, vėjams, druskoms, kuriomis žiemą barstomos gatvės. Maža to, jau yra sukurtos technologijos, kurių pagalba medis išauginamas labai sparčiai. Mūsų šalis dar tokio lygio nepasiekusi, bet didesnę patirtį turintys didieji Europos medelynai šias technologijas sėkmingai taiko – augalai stimuliuojami įvairiausiais priedais, trąšomis, mikroelementais, stiprinama jų imuninė sistema, sutrumpinamas žydėjimo periodas, pagreitinami pumpuro brinkimo stadija, sulapojimas – t.y., dirbtinai spartinami tie augalų vystymosi tarpsniai, kurie natūraliai gamtoje vyksta žymiai lėčiau. Specialistai kartais net pajuokauja, kad tokie medžiai užauga su kateteriu kamiene. Galima palyginti ir dar drastiškiau – medžiai auginami panašiai, kaip viščiukai broileriai: tiek į juos „prifarširuojama“ visokių medžiagų, kad šie kamieno apimtį ar aukštį, tinkantį miesto gatvėms, pasiekia per labai trumpą laiką.

Medis Pilėnų g. viduryje

Atnaujinta Pirmadienis, 21 Rugpjūtis 2017 14:07 Skaityti daugiau...
 

KMAIK ir Lietuvos dendrologų draugijos bendradarbiavimo sutartis

Spausdinti

Birželio mėnesio 5 dieną pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos dendrologų draugijos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos. Lietuvos dendrologus ir šią Girionyse jau daug metų veikiančią mokymo įstaigą sieja daug tarpusavio ryšių nuo pat draugijos įkūrimo 1991 m. Nemaža dalis LDD narių yra baigę šią puikią miškininkystės ir želdininkystės aurą turinčia mokymo įstaigą, kiti dirba joje arba priima į mokomąsias praktikas jos studentus, dalyvauja seminaruose. Beje, ši kolegija turi ypatingai gerą edukacinę aplinką ir mokomąją bazę. Šalia kolegijos yra Girionių parkas, Dubravos arboretumas, eksperimentinė Dubravos miškų urėdija su medelynu, Miškų institutas, Rokų medelynas, Kadagių slėnis, Dubravos rezervatinė apyrubė, Kauno marių regioninis parkas bei kiti gamtiniai objektai.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė KMAIK direktorius dr. Vaidotas Lygis ir LDD pirmininkas Arvydas Rutkauskas, dalyvaujant LDD valdybos narei dr. Loretai Semaškienei. Sutartyje numatyta bendradarbiaujant abiems šalims siekti darnaus Lietuvos vystymosi, mokslo ir viešojo sektoriaus integracijos, glaudesnių teorijos ir praktikos ryšių, keistis informacija ir profesinėmis žiniomis, rengti bendrus projektus aplinkosaugos, žmogiškųjų išteklių kompetencijų ugdymo ir kitose susijusiose srityse ir juos kartu įgyvendinti.

Taip pat numatyta sudaryti sąlygas LDD ir jos nariams pasinaudoti KMAIK mokomąja baze, įranga, laboratorijomis bendriems renginiams, projektams įgyvendinti. Kaip buvo numatyta LDD narių visuotiniame susirinkime, įvykusiame ASU 2017 m. kovo mėn. 31 d., šioje sutartyje numatyta galimybė suteikti LDD buveinei naują registracijos adresą: Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno raj.

Tikimės kad ši sutartis suteiks pastebimai daugiau ir platesnių veiklos ir profesinių žinių sklaidos galimybių abiejoms šalims.


Atnaujinta Penktadienis, 09 Birželis 2017 08:13
 

Jaučakių Rododendrynas

Spausdinti

Labiausiai besidomintys Lietuvos dendrologija mūsų draugijos nariai saulėtą, bet vėsią birželio 3 d. atvyko į  Jaučakius.  Čia Liudviko Borisevičiaus sodybos teritorijoje jau daugiau kaip 10 metų kuriama rododendrų ir kitų erikinių augalų kolekcija. Pats sodybos šeimininkas papasakojo kada ir kaip kilo idėja apie rododendrų kolekcionavimą, kokie iššūkiai ir sprendimai buvo reikalingi, kad atsirastų šis rododendrų parkas. Kolekcijoje šiuo metu auga 1060 vienetų rododendrų krūmų.

Šios kolekcijos kūrimui nuo pat 2005 m. vadovauja biologė Danguolė Liagienė, kuri ir supažindino mus su čia augančiais rododendrais, jų aklimatizacijos patirtimi. Kolekcijoje šiuo metu sukaupta ir auga apie 60 rūšių ir virš 200 veislių rododendro genties augalų  –  iš viso 272 taksonai. Taip pat pasodinta ir kitų erikinių augalų: iš Kalmia, Leucothoe, Andromeda, Erica, Zenobia, Bruckenthalia genčių. Per dešimtmetį iš pasodintų šios genties krūmų - 40 rūšių ir veislių rododendrų nepasiteisno, jie sunyko. Galima teigti, kad iš jau preliminariai atrinktų, teoriškai galinčių mūsų klimate augti taksonų, apie 15-20 procentų praktikoje nepasiteisna: jie blogai žiemoja, serga, nyksta.

Baigiantis kolekcijos apžiūrai, šeimininkas padėkojo biologei-dendrologei Danguolei Liagienei už daugiau kaip 10 metų trunkantį nuoširdų darbą kuriant šią gyvą kolekciją ir padovanojo jai autorinį vieno Lietuvos dailininko tapybos kūrinį.

Ir mes, apsilankę šiame parke, dėkojame šeimininkui Liudvikui Borisevičiui ir specialistei Danguolei Liagienei už šiltą priėmimą. Sėkmės Jums turtinant Lietuvos dendrofondą!

Dalinamės nuotraukomis iš pasivaikščiojimo po Jaučakių Rododendryną - spauskite skaityti daugiau:

Atnaujinta Antradienis, 06 Birželis 2017 18:03 Skaityti daugiau...
 

Kvietimas į Jaučakių Rododendryną

Spausdinti

Mieli, dendrologų draugijos nariai,

Kviečiame Jus 2017 m. birželio 3 d. susitikti ir kartu pasivaikščioti po Jaučakių Rododendryną!

Susitinkame birželio 3 d. (šeštadienį) 11 val. Pakarklės miško poilsio aikštelėje. Aikštelę rasite važiuodami link Vilkijos - pravažiuokite Raudondvarį, Kulautuvą, Pakarklės upelį, ir 26 –ame kilometre, už autobusų sustojimo pasukite

į kairę, į poilsio aikštelę. Aikštelėje palauksime vieni kitų, ir kartu nuvažiuosime iki Rododendryno.


 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atnaujinta Ketvirtadienis, 25 Gegužė 2017 12:42
 

VDU bendradarbiauja su Lietuvos dendrologų draugija

Spausdinti

Vytauto Didžiojo Universiteto ir Lietuvos dendrologų draugijos bendradarbiavimo sutartis

 

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos dendrologų draugija kovo 22 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir Lietuvos dendrologų draugijos valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas šią sutartį pasirašė atsižvelgdami į tai, kad universitetą, per VDU Gamtos mokslų fakultetą bei VDU Botanikos sodą, su Draugija sieja ilgalaikės bendradarbiavimo ir socialinės partnerystės tradicijos ne tik rengiant biologus, aplinkos apsaugos specialistus, bet ir keičiantis abipusiai naudinga informacija, rūpinantis Lietuvos aplinkos būkle, sumedėjusia jos augalija, parkais, dendrokolekcijomis.

Lietuvos dendrologų draugijos ir universiteto atstovai kartu skatins Lietuvos darnaus vystymosi procesus, taip pat didelis dėmesys bus skiriamas mokslo ir viešojo sektoriaus integracijai, siekiant glaudesnių teorijos ir praktikos ryšių. VDU studentai turės galimybę tobulinti profesinius įgūdžius bei atlikti praktiką Draugijoje, o jos nariai kelti kvalifikaciją bendrų projektų su universitetu metu.

Keičiantis informacija ir profesinėmis žiniomis bus rengiami darnaus vystymosi projektai, kuriais siekiama gerinti aplinkos apsaugą ir ugdyti žmogiškųjų išteklių kompetencijas.

 

Informacijos ir nuotraukų šaltinis: VDU

 

Atnaujinta Trečiadienis, 05 Balandis 2017 08:37
 


Puslapis 1 iš 2

Pradžia