Pradžia
Naujienos

Kviečiame į seminarą - "Integruotas medžių stabilumo vertinimas SIA metodu"

Spausdinti

Lietuvos arboristikos akademija kviečia dalyvauti tarptautiniame dviejų dienų teoriniame/praktiniame seminare "Integruotas medžių stabilumo vertinimas SIA metodu", kuris vyks š.m. spalio mėn. 06-07 d.d. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose (vieta tikslinama).

Medžio fizinės būklės (kamieno lankstumo bei bazinio tvirtumo) problemų sprendimui ypač svarbus augalo fizinio stabilumo (statikos) rizikos vertinimas. 

Medžių kamieno lankstumo ir bazinio tvirtumo testas bus atliekamas tenzometrijos (deformacijų matavimo) metodu Elasto-Inclino pagal Dr. inž. Lothar Wessoly. Dr. inž. Lothar Wessoly yra vadovo "Manual of Tree Statics and Tree Inspection" autorius, dabar plačiai įvairiais prekiniais ženklais paplitusios dinaminės/statinės lajos surišimo sistemos išradėjas ir patentų savininkas.

Vedėjai:

Prof., hab. dr., inž. Marek Siewniak dirba kraštovaizdžio architektūros, dendrologijos, arboristikos, miestų ekologijos ir miestų planavimo bei rekreacijos srityse. Apginta daktaro disertacija 1970 m. Drezdene. Nacionalinio medžių  apsaugos ir priežiūros skyriaus pirmininkas (NOT) (1986-89), Berlyno technikos universiteto kraštovaizdžio planavimo instituto profesorius (1979-1980). Nuo 2003 m. Tarptautinės žemės ūkio ir medžių apsaugos draugijos garbės pirmininkas. Nuo 2000 m. Lenkijos atstovas Europos arboristikos taryboje (European Arboricultural Council, EAC), nuo 2004 m. iki 2008 m. EAC viceprezidentas ir nuo 2008 m. iki 2014 m. EAC prezidentas. EAC akredituotas kvalifikacijos inspektorius (EAC Supervisor). Tarptautinės medžių stabilumo matavimo grupės (SIM (Static Integrated Measurement) Gruppe), kuriai vadovauja dr. inž. Lothar Wessoly, narys. Šiuo metu Dendrologijos centro Pawłowice vadovas. Daugiau nei 100 publikacijų, knygų, studijų įvairiomis kalbomis autorius/bendraautorius, dendrologijos, arboristikos, kraštovaizdžio architektūros, miesto ekologijos ir planavimo studijų, tyrimų, analizių ir projektų autorius/bendraautorius. 

Dr. inż. Wojciech Bobek – Krokuvos Tado Kosciuškos technikos universiteto Kraštovaizdžio architektūros instituto mokslinis darbuotojas. Kraštovaizdžio architektas, Lenkijos kraštovaizdžio architektų asociacijos narys. Dendrologas. EAC sertifikuotas Europos medžių technikas (European Tree Technican, 004489). EAC akredituotas kvalifikacijos inspektorius (EAC Supervisor). Lenkijos arboristikos tarybos (Polish Arboricultural Council) narys. Tarptautinės medžių stabilumo matavimo grupės (SIM Gruppe) narys.

Medžių kamieno lankstumo ir bazinio tvirtumo testas bus atliekamas tenzometrijos (deformacijų matavimo) metodu Elasto-Inclino pagal dr. inž. Lothar Wessoly, Štutgardas.

Programa LIT

Programm ENG

Seminaras vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Registracijos mokestis: 200,00 EUR

Registracija iki rugsėjo mėn. 29 d. el.paštu  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Informacija telefonu +370 699 88 304

Informacijos šaltinis - spauskite čia

 

Atnaujinta Ketvirtadienis, 21 Rugsėjis 2017 17:10
 

Ar Kauno senąjame Ąžuolyne reikalingos rododendrų salos?

Spausdinti

Rododendrai ir ąžuolai engia vieni kitus augdami greta. Foto: D.Liagienė

Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis.

Paviešintas Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas sukėlė didelę nuostabą, nes vykdant Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros pertvarką, ketinama ten pasodinti rododendų kolekciją.
Su kolegomis dendrologais, rododendrų kolekcijų kūrėjais dirbome ne vieną dešimtmetį, populiarindami šiuos bene dekoratyviausius sumedėjusius augalus – rododendrus.

ILGO RODODENDRŲ PUOSELĖTOJŲ TRIŪSO KOMPROMITACIJA

Prireikė nemažai laiko ir pastangų, kol jie atrado vietą Lietuvos sodybose, kol žmonės įsisamonino, kad tai ne gėlės, o sumedėję ilgaamžiai augalai, gyvenantys 200-300 metų.
Tačiau šis mūsų kolektyvinis įdirbis gali nueiti perniek – rododendrų kolekciją pasodinus Ąžuolyno parke, daugelis neabejotinai pasipiktins rododendrais, kurie augs ne vietoje ir gyvuos prastai.
Kodėl rododendrus ąžuolyne laikau didele klaida?
Be abejo, rododendrai – puošnūs, gausiai žydintys augalai, galintys pagyvinti miesto parkus ir skverus. Tačiau pasodinti ąžuolyne jie vargu ar ilgai džiugins akį. Veikiausiai po 7-10 metų vargo, matysime tik suvargusius, ligotus, žiedų nekraunančius augalus – sengirėje jiems paprasčiausiai ne vieta.
Ir ne tik istoriniu požiūriu. Rododendrai ir ąžuolai tiesiog nepakęs vieni kitų kaimynystės: rododendrams bus sunku ištverti stiprią ąžuolų įtaką, o ąžuolams nepakenčiama bus jų naujiesiems kaimynams taikoma būtina priežiūra – laistymas, tręšimas ir pan.
Teoriškai, atsižvelgiant į abiejų augalų šaknų sistemą, rododendrai gali augti šalia ąžuolo, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į proporcijas – vienas ąžuolas ir 50 rododendrų ištvers, tačiau atvirkštinis varinatas – 50 ąžuolų ir negausi rododendrų grupė – yra visiška prapultis.

RODODENDRAI IR ĄŽUOLAI ENGTŲ VIENI KITUS

Bene vienintelis dalykas, pateisinantis ąžuolų ir rododendrų kaimynystę, galėtų būti šių medžių teikiamas pavėsis. Kita vertus, dėl itin didelės ir tankios ąžuolų lajos rododendrų nepasieks kritulių vanduo, tad jiems reikės įrenginėti papildomą laistymo sistemą. Be to, ąžuolų šaknys “apvogs” rododendrus ir absorbuos visas mitybines medžiagas, tad rododendrus teks gausiau tręšti. O ąžuolui, kuris iki šiol dešimtmečiais nebuvo nei laistomas, nei tręšiamas, tai bus kenksminga.
Specialistai ne kartą yra pastebėję, kokie jautrūs pasikeitusiam vandens lygiui, mitybinių medžiagų kiekiui šaknų zonoje yra mūsų stiprieji, galingieji ąžuolai.
Dar svarbu paminėti, kad pasaulio (ypač Europos) rododendrų augintojai perspėja apie Phytophtora ramorum – tai rododendrams itin pavojinga grybo sukeliama liga, dar kitaip vadinama maru.
Be rododendrų, šis grybas turi gausią grupę augalų šeimininkų – kai kurie autoriai teigia, kad Phytophtora ramorum gali apnikti 33 skirtingų šeimų ir per 70 genčių augalų, tarp kurių yra ir Ąžuolo (Quercus) genties atstovų.
Tiesa, kol kas grybas dažniau apninka Quercus ilex, Quercus cerris rūšių medžius, tačiau nesunku numanyti, kad tik laiko klausimas, kada jis apsigyvens ir ant mūsų paprastojo ąžuolo Quercus robur, jei ten atsiras neprižiūrėtų, nusilpusių rododendrų.
Taigi, peršasi išvada, kad Ažuoyno parke pasodinus rododendrų kolekciją, šių dviejų galingų, dekoratyvių, ilgaamžių augalų kaimynystė nedžiugins, o ilgainiui netgi gali lemti vienos iš grupių – arba rododendrų, arba ąžuolų – išnykimą.

REDAKCIJOS PASTABA: Danguolė Liagienė yra dendrologė-biologė, praktikė, viena labiausiai patyrusių rododendrų augintojų Lietuvoje. Organizacijų LŽ ir DAAA narė.

Informacijos šaltinis - spauskite čia

Rododendrai ir ąžuolai engia vieni kitus augdami greta. Foto: D.Liagienė

Atnaujinta Antradienis, 12 Rugsėjis 2017 13:30
 

Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių

Spausdinti

Jūratė Samušytė

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

J.S. Miestuose dideli, brandūs medžiai masiškai kertami, o į jų vietas sodinami žymiai mažesni, iš pirmo žvilgsnio net paliegę medeliai. Žmonėms tai neretai sukelia pyktį ir klausimą – ar tikrai vadinamieji miesto medžiai yra vertingesni už brandų, galingą pavėsį teikiantį gatvės senbuvį?

Kai senus medžius pakeičia paliegę, tai sodintojai pažeidžia sodmenų kokybės reikalavimus, kur nurodyta, kad viešose erdvėse sodinamų medžių kamieno apimtis turi būti ne mažesnė nei 10-12 cm. Be abejo, yra ir kitų reikalavimų jų lajai, šaknų sistemai. Sovietiniais metais gatvėse buvo sodinami savaiminių medžių rūšių sodinukai, galima sakyti,paprasti miško medžiai – mažalapė liepa, paprastasisklevas, paprastasis ąžuolas – šiandien jiems miestų gatvės tampa per ankštos. Kiekvieno medžio šaknų zona yra tokio pat dydžio, kaip jo laja. Kad jis išgyventų, būtų sveikas, jo šaknų zona turi būti nemindoma, neslegiama, “nemaitinama” druskomis. Įsivaizduokimmažalapę liepą – vidutinė jos laja yra 16 metrų, tad teoriškai žemė aplink ją16-os metrų spinduliu turi būti nesuspausta kietos dangos.Gatvėse senųjų medžių šaknys yra po trinkelėmis, jų šaknų zona išvagota įvairiomis inžinerinėmis komunikacijomis, kabeliais, vamzdžiais...tadnatūralu, kad jie skursta, juos apninka ligos – retas išgyvena amžių, kuris jam duotas gamtos. Todėl yra kuriamos medžių veislės, skirtos būtent miestų želdynams – specialistai siekia išauginti tokius medžius, kurie būtų atsparūs šaknų suslėgimui kieta danga, užterštam miesto orui, vėjams, druskoms, kuriomis žiemą barstomos gatvės. Maža to, jau yra sukurtos technologijos, kurių pagalba medis išauginamas labai sparčiai. Mūsų šalis dar tokio lygio nepasiekusi, bet didesnę patirtį turintys didieji Europos medelynai šias technologijas sėkmingai taiko – augalai stimuliuojami įvairiausiais priedais, trąšomis, mikroelementais, stiprinama jų imuninė sistema, sutrumpinamas žydėjimo periodas, pagreitinami pumpuro brinkimo stadija, sulapojimas – t.y., dirbtinai spartinami tie augalų vystymosi tarpsniai, kurie natūraliai gamtoje vyksta žymiai lėčiau. Specialistai kartais net pajuokauja, kad tokie medžiai užauga su kateteriu kamiene. Galima palyginti ir dar drastiškiau – medžiai auginami panašiai, kaip viščiukai broileriai: tiek į juos „prifarširuojama“ visokių medžiagų, kad šie kamieno apimtį ar aukštį, tinkantį miesto gatvėms, pasiekia per labai trumpą laiką.

Medis Pilėnų g. viduryje

Atnaujinta Pirmadienis, 21 Rugpjūtis 2017 14:07 Skaityti daugiau...
 

KMAIK ir Lietuvos dendrologų draugijos bendradarbiavimo sutartis

Spausdinti

Birželio mėnesio 5 dieną pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos dendrologų draugijos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos. Lietuvos dendrologus ir šią Girionyse jau daug metų veikiančią mokymo įstaigą sieja daug tarpusavio ryšių nuo pat draugijos įkūrimo 1991 m. Nemaža dalis LDD narių yra baigę šią puikią miškininkystės ir želdininkystės aurą turinčia mokymo įstaigą, kiti dirba joje arba priima į mokomąsias praktikas jos studentus, dalyvauja seminaruose. Beje, ši kolegija turi ypatingai gerą edukacinę aplinką ir mokomąją bazę. Šalia kolegijos yra Girionių parkas, Dubravos arboretumas, eksperimentinė Dubravos miškų urėdija su medelynu, Miškų institutas, Rokų medelynas, Kadagių slėnis, Dubravos rezervatinė apyrubė, Kauno marių regioninis parkas bei kiti gamtiniai objektai.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė KMAIK direktorius dr. Vaidotas Lygis ir LDD pirmininkas Arvydas Rutkauskas, dalyvaujant LDD valdybos narei dr. Loretai Semaškienei. Sutartyje numatyta bendradarbiaujant abiems šalims siekti darnaus Lietuvos vystymosi, mokslo ir viešojo sektoriaus integracijos, glaudesnių teorijos ir praktikos ryšių, keistis informacija ir profesinėmis žiniomis, rengti bendrus projektus aplinkosaugos, žmogiškųjų išteklių kompetencijų ugdymo ir kitose susijusiose srityse ir juos kartu įgyvendinti.

Taip pat numatyta sudaryti sąlygas LDD ir jos nariams pasinaudoti KMAIK mokomąja baze, įranga, laboratorijomis bendriems renginiams, projektams įgyvendinti. Kaip buvo numatyta LDD narių visuotiniame susirinkime, įvykusiame ASU 2017 m. kovo mėn. 31 d., šioje sutartyje numatyta galimybė suteikti LDD buveinei naują registracijos adresą: Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno raj.

Tikimės kad ši sutartis suteiks pastebimai daugiau ir platesnių veiklos ir profesinių žinių sklaidos galimybių abiejoms šalims.


Atnaujinta Penktadienis, 09 Birželis 2017 08:13
 

Jaučakių Rododendrynas

Spausdinti

Labiausiai besidomintys Lietuvos dendrologija mūsų draugijos nariai saulėtą, bet vėsią birželio 3 d. atvyko į  Jaučakius.  Čia Liudviko Borisevičiaus sodybos teritorijoje jau daugiau kaip 10 metų kuriama rododendrų ir kitų erikinių augalų kolekcija. Pats sodybos šeimininkas papasakojo kada ir kaip kilo idėja apie rododendrų kolekcionavimą, kokie iššūkiai ir sprendimai buvo reikalingi, kad atsirastų šis rododendrų parkas. Kolekcijoje šiuo metu auga 1060 vienetų rododendrų krūmų.

Šios kolekcijos kūrimui nuo pat 2005 m. vadovauja biologė Danguolė Liagienė, kuri ir supažindino mus su čia augančiais rododendrais, jų aklimatizacijos patirtimi. Kolekcijoje šiuo metu sukaupta ir auga apie 60 rūšių ir virš 200 veislių rododendro genties augalų  –  iš viso 272 taksonai. Taip pat pasodinta ir kitų erikinių augalų: iš Kalmia, Leucothoe, Andromeda, Erica, Zenobia, Bruckenthalia genčių. Per dešimtmetį iš pasodintų šios genties krūmų - 40 rūšių ir veislių rododendrų nepasiteisno, jie sunyko. Galima teigti, kad iš jau preliminariai atrinktų, teoriškai galinčių mūsų klimate augti taksonų, apie 15-20 procentų praktikoje nepasiteisna: jie blogai žiemoja, serga, nyksta.

Baigiantis kolekcijos apžiūrai, šeimininkas padėkojo biologei-dendrologei Danguolei Liagienei už daugiau kaip 10 metų trunkantį nuoširdų darbą kuriant šią gyvą kolekciją ir padovanojo jai autorinį vieno Lietuvos dailininko tapybos kūrinį.

Ir mes, apsilankę šiame parke, dėkojame šeimininkui Liudvikui Borisevičiui ir specialistei Danguolei Liagienei už šiltą priėmimą. Sėkmės Jums turtinant Lietuvos dendrofondą!

Dalinamės nuotraukomis iš pasivaikščiojimo po Jaučakių Rododendryną - spauskite skaityti daugiau:

Atnaujinta Antradienis, 06 Birželis 2017 18:03 Skaityti daugiau...
 


Puslapis 1 iš 3

Pradžia